Vidurinės Azijos aviganis

    (Среднеазиатская Oвчарка, Central Asian Sheepdog, Sredneasiatskaïa Ovtcharka) – viena seniausių pasaulio šunų veislių. Šių šunų protėviais, kuriems apie 4000 metų, žavėjosi Aleksandras Makedonietis ir Julijus Cezaris. Azijatų kilmė tiksliai nežinoma, bet manoma kad jie kilę iš rašytojo bei medžiotojo Jurato aprašytųjų Tibeto mastifų 1845 metais, kitaip dar vadinamų -Tibeto Dogų. Vidurinės azijos aviganiai dar kitaip vadinami Turkmenijos aviganiais, piemenų šunimis ar Alabajais. Vidurinėas Azijos aviganių veislė – viena iš mažumos, kuros šunys vis dar naudojami pagal paskirtį ir neprarado savo būdo bruožų.
image_about1     Sueuropinti Vidurinės azijos aviganiai yra lankstesnio charakterio, aborigenu tipo aviganiai “Alabai” ( Turkmenijos ir kitų artimų šalių aviganiai) – sudetingesnio charakterio, bet abu tipai yra bebaimiai teritorijos bei šeimininkų gynėjai ir nuostabūs mylintys šeimos nariai.
   Vidurinės Azijos aviganių veislės šunys (Alabajai) formavosi prisitaikydami prie sunkių gyvenimo sąlygų: kalnuose bei stepėse ganant bandas, saugant jas nuo vilkų bei stambesnių plėšrūnų, savarankiškai ieškant maisto. Šalyse iš kur kilusi šita veislė, šunys tik trumpą gyvenimo tarpą gyvena su šeima ir ten matinami pagrinde miltų ir vandens mišinių. Kiek paaugėję šuniukai imami kartu į ganyklas ir turi mokintis jau patys susimedžioti sau maisto. Taigi Alabajai ne tik yra savarankiški, sugeba atbaidyti vilkus nuo bandos bet ir  nugalėti juos kovoje. Tvirtas stambus alabajus gali susidoroti net su keliais vilkais. Nuo senų laikų klajoklinėje gyvulininkystėje buvo didžiai vertinami tokie šunys. Didelis veislės privalumas yra pakantumas įvairioms klimato sąlygoms. Ne paslaptis kad šiais laikais  daugėja ūkininkų europos šalyse vis labiau besidominčiųi šia veisle ir pasirenkančių savo bandų saugojimui. Teisingai parinktas vidurinės azijos aviganis gali puikiai ginti bandas nes tai yra jam igimta nuo senų senovės.
   Neapsiriks ir žmonės pasirinkę šios veislės šunį kaip šeimos narį. Vidurinės azijos aviganiai yra draugiški, mylintys, kiek užsispyrę bet visa širdim atsidavę savo šeimai. Nėra ikyrūs, specialiai nelenda kad  myluotum. Jei reikia – laikysis per tam tikrą atstumą, bet stebės kas vyksta, ir džiaugsis betkokiu Jūsų dėmesių.
     Standartas:
Vidurinės Azijos aviganiai yra paplitę po visą Vidurinę Aziją. Gimtosiose šalyse vis dar galima rasti skirtingų tipų, pagal regionus ir šalis skirstytų tos pačios veislės šunų.
jdjdjd
   Tai aukšti ir stambūs, grubaus sudėjimo šunys. Patinų aukštis ties ketera – ne mažiau kaip 65 cm, patelių – ne mažiau kaip 60 cm (aukštingumui ribos nėra). Masyvių kaulų, raumeningi. Būdinga elastinga stora oda, tankus šiurkštus kailis. Kailio ilgumas dvieju tipu – ilgas ir trumpas. Spalvu gama labai plati – nuo juodo, tigrinio iki balto, rusvai dėmėto. Netinkama yra melsvai pilka spalva.
Galvos kelių tipų – meškos, pleišto ir plytos.
bearnewan  newweedgeNEWBRICK
 Plokščia kakta, tolygus perėjimas į snukį. Galva primena lygiašonį trikampį,buka iš profilio su kiek nukarusia stora viršutine lūpa. Gan atitolusios viena nuo kitos akys, apvalainos, tamsios. Žirklinis sukandimas, privalomi visi dantys. Ausys – trikampes, prigludusios prie galvos, siekiančios skruostus. Iki 2013 metų ausis ir uodegas buvo leidžiama kirpti trumpai.
 Kaklas trumpas, raumeningas, žemas. Ketera aukšta, ryški (ypač patinų). Krūtinė plati, gyli, su apvaliais šonkauliais. Nugara stipri, tiesi, plati. Juosmuo trumpas, platus, truputį iškilus. Strėnos plačios, raumeningos, beveik horizontalios. Uodegos pagrindas aukštai, strėnų zonoje, pjautuvo formos. Nuleista uodega siekia kulno sąnarius.
 Priekinės kojos, žiūrint iš priekio, tiesios ir lygiagrečios. Jos truputį ilgesnės negu pusė šuns aukščio ties ketera.  Užpakalinės kojos lygiagrečios, truputį ištiesinti kelio ir kulno sąnariai. Blauzdos trumpos. Letenos stambios, ovalios, sugniaužtos.
Charakteris: Tai stiprios psichikos, ištvermingas fiziškai ir dvasiškai šuo. Nuolankus žmogui žinančiam, kaip bendrauti su šunimi nenaudojant smurto. Stipraus charakterio, gali būti valdingas, jei nuo mažų dienų neparodysit kas yra gaujos vadas – šeimininkas ir jo šeima yra gaujos viršuje, šuo turi paklusti visiems šeimos nariams ir juos gerbti. Tinkamai auklėjamas Vidurinės Azijos aviganis tampa nuostabiausiu šeimos draugu, kuris nuožmiai saugos Jus, Jūsų vaikus bei artimuosius ir visą turtą nuo įsibrovelių bei piktą linkinčių žmonių.
  Nors skamba kiek bauginančiai, bet gyvenime aziato auginimas yra paprastas. Vidurinės azijos aviganiai nėra psichai, kaip kaikurie nesigaudantys šunyse žmonės pasakytų. Pasikartojant – tinkamai išauklėtas azijatas kaip ir betkuris kitas šuo niekada nerodys agresijos savo šeimai. Nepuls iškart su agresija svečio jei tam nėra reikalo. Gali ji apurgsti ir stebėti – juk šuo turi daugiau p0jūčių nei žmonės – bet be akivaizdžiai kilusios rizikos nesiims sulaikymo veiksmų. Vidurinės Azijos aviganis labai intelektualus šuo – jam valdyti dažniausiai pakanka keletos žodžių, jis puikiai supranta ko iš jo norit.
  Vidurinės Azijos aviganis labai myli savo šeimą meile išreikšdamas švelniais prisiglaudimais, laižymais, žvilgsniais. Akylai saugo vaikus  kad nei vienam nenutiktų nelaimė. Dažnai azijatas kartu būnant lauke mieliau pasirenka vaikų draugiją nei suaugusių, juos prižiūri arba tiesiog guli nejudėdamas šalia. Tai neikyrus šuo, nelįs kišdamas snukį kad glostytum ir nedūks bandydamas patraukti dėmesį. Jis patenkintas mėgausis kiekvienu Jūsų rankų prisilietimu, žvilgsniu ar žodžiu.
Aktyvumas:  Tai ištvermingas fiziškai šuo. Nors ir atrodo lėtas  jis puikiai bėgs su jumis didelius nuotolius šalia dviračio ar dalyvaus Agility treniruotėse. Jei Jūs nesate sporto megėjas, jums patinka lėti pasivaiksčiojimai – azijatui tai irgi puikiai tiks, jis mėgausis Jūsų draugija betkuriuo atveju. Vieno dalyko negalima užmiršti – Vidurinės Azijos aviganio kaip ir kitų didelių veislių šunų skeletas bręsta ilgiau ir didelių krūvių bent iki 1,5 metų nepatartina duoti. Tai gali pakenkti kūno vystimuisi ir padaryti neatitaisomą žalą.

#